- meilybė
- meilýbė dkt. Meilýbė jõ neapsãkoma!
.
.
meilybė — sf. (1) 1. SD128,304,379 meilumas: Matai, kas par meilybė vaiko Rdn. Ir meilybė to katinelio! Vkš. Kokia jo meilybė, kol išgauna, o paskui nežiūri ant manęs J. Apteko meilybe lūpos tavo brš. Teikis meilybe savo apdovanoti širdis Blv. Su romumu ir … Dictionary of the Lithuanian Language
mielybė — sf. (1); SD190, brš žr. meilybė … Dictionary of the Lithuanian Language